marmatuoti

marmatúoti, -úoja, -ãvo intr. 1. menk. greitai, neaiškiai kalbėti, marmaliuoti: Klebonas galvoja, kad jei jis lenkiškai marmatuos, tad ir jo avinyčia bliaus lenkiškais balsais J.Bil. Marmatúoja, kaip žirnius sienon beria Vžns. 2. bambėti, niurnėti: Vienas sau marmatúoja i marmatúoja, kad kiaulė pievą suknisė Švnč.